dviem atodūsiais ir tūkstančiais
lažybų pažadų suvarsčiau
padrikas dienų mintis
su kurčių bičių ir strazdų giesme
į aukso smilčių korius panirau
kelionių troškulio malšinti -
išlikti norėjau tą akimirką,
kai klampaus laiko dykynėje
paskutinį kartą miriau