Iš laiko partitūros
išsilieja
toks monotoniškas ėjimas –
B o l e r o ...
Kas žingsnį,
lydimą stipresnio vėjo,
gilyn į sielą vis –
ruduo...
R u d u o.
Tu nebegrok Ravelio –
apkabinki!
Numeski stingulį
lengvai,
tarsi manto...
Ir pasiliks kažkur toli
buvimas pilkas
ir monotoniškas
ruduo...
R u d u o.