šermukšnis

naivus šermukšnis
išklydo basas į sniego lauką
braidyti..
tik vėjas žaisdamas
užpustė kelią namo
ir likome nosis įrėmę
į stiklą į ledą į rytdieną
laukdami grįžtančio..

tas sapnas
kur šmėkštelėjo
tavo artumas
taip ir liko
smaragdiniu ledo gabalėliu
tirpstančiu delne..
pykstu
baisiai baisiai
kaip pavargęs vaikas
radęs užrakintas
namų duris..
juk šaukei juk šaukei
žadėjai pasaką
parident apelsiną
pakasyti ausį..
bet pyktis
baisus baisus
sklaidosi:
ant durų raštelis –
„grįšiu”..

trys bitės dar dūzgia
slaptas žinutes
šermukšnių uogų
ir žuvėdros pūkų
šalikas dar šildo
dar kvepia kakava
senamiesčio cukrainėje..

ieškau šermukšnio
nes girdžiu
varveklių skimbčiojimą
ant jo šakų..
verkei?
duokš ranką
pargrįšim be kelio
sniego pluta
žiūrėk
kažkas išgelbėjo
šaltinį
kažkas išpustė
debesis
kažkas dainuoja
silpnu balsu
kad nepaklystume..
grįšim grįšim
ir lauksim pavasario
šermukšni..