svajonių namas viltim sukaltas
meile dažytas
nuo skausmo vėjo
jis saugo
rožinio stiklo vitražais
ant debesies krašto po vasariškom
žydinčiom liepom
jis rymo
balti jo vartai kas kartą
atviri tavo fantazijos skrydžiam
ir tu pačiupęs sparnus sidabrinius
į kelią leidies
pro žydintį rūką
tau taką
rodo krentančios žvaigždės
svajonių namą ir vėl atrandi tu
ramybėj paskendusį
mylinčios jo sienos
nutildo, užmigdo
tavo gyvenimo rūpesčius.