Šaukiau aš upei – stok, grūmojau
-tekėk, rėkiau, - atgal, nes aš taip noriu,
man reik tavęs tokios, ten ir tada
vison tavin įbrist manim visa
kol šūkavau, aš pamečiau krantus
Jaučiau aš vis ne ten, bet jau ir ne šiapus
Ir ne laike ir ne erdvėj stypsojau
Ir išvedė... užgėlę šlapios kojos