Galbūt vieną dieną
Tu pagaliau
Pastebėsi mane.
Klajojančiomis akimis,
Vaikštančią senamiesčio gatvelėmis,
Vien tam, kad sutikčiau tave.
Arba įeinančią pro duris
Į maža jaukią kavinukę,
Garuojančią šalčiu ir
Žiemos gaiva.
Galbūt, vieną dieną
Išvysi mane parke
Ant atokaus suolelio,
Stebinčią pavasariu dvelkiančias poreles.
O gal kada pakelsi galva
Ir pamatysi mano siluetą
niekad nemiegančiam lange.
Kad ir kur bebūčiau,
Tikiuosi, kad tu kažkur netolies
Atvirom akim
Ir atvira širdim.
Tam kad mane pastebėtum.