01:35 (pasijutau nevertinga)

Bėgu,
kad būčiau
tik akimirka,
nes laikas
net ir žiemą neužšąla.

Mačiau apsireiškimą:
jei viskas bus gerai,
tai bus taip nuobodu -
išmirsim it koalos.

Nieko neatsakiau,
tik nuėjau ieškoti laikrodžio,
nes klampi laiko masė
apsivėlė apie gomurį
kai atsisveikinau.

Žinai,
buvau viskuo,
bet būti savimi
vis dar sunkiausia,
todėl slepiuos po šypsena.

Esu tik epizodas kažkieno
suskeldėjusioj epigramoj.

Tiktai nutriušęs siūlas
Dievo švarko dešinėj kišenėj.