neslėpk apniukusio dangaus,
kai moterys riša griaustinius.
nuginkluoja tundrą,
nuramina
nulyja, nušluosto nuo akių,
užburia būgnelius
tylėjimu
be muzikos
bėga, vejasi
beždžionių tiltu į kitą krantą
pakasa po kalnu kažkur pietuose
paskui susemia
beržinėmis rieškučiomis
žiemą
į vienos nakties gerklę
supila
ir kinkuojam lokio šilumoj
kerpėtais žodžiais
kopiam namo.