Išeina žmonės
Nieko nepasakę,
Suduždami tyla,
Ir gęsta ašarom
Patvinus žvakė
Ties laiko pabaiga.
Pašiurpęs inkščia
Susigūžęs skausmas
Kamputyje žaizdos,
O juo paženklintas
Beribis jausmas
Ant netekties ribos
Vaitoja, blaškosi
Save išverkęs
Ir tik įveikęs ją,
Atsitokėja
Palengva sutelkęs
Tikėjimą pradžia.