pradėjusios nuo
ryškiai nudažytų lūpų
liaunu kaklu
musytė po musytės
akys
slenka žemyn
iki pat
vėduoklės
ar man ją pakelsi?
ar nusivilksi
vieną po kito
auksu siuvinėtus
sijonus
ar nusisegsi
ir baltus?
ar leisi atrišti
korsetą
tylėdama net
kai susipainiosiu
nebe pirmąjį kartą?
ar stosi prieš mane
tik su svetimais plaukais
galvą žemyn lenkiančiais
tik su pudros sluoksniu
tavo per anksti suvytusią odą
dengiančiu?


vilnelė vėl



