pasaulis kaip ir tu

kaip kopėčios tavo akys išvirto
netekusiam prasmės netekti prasmės
ir tu ir jis ir visi jie vienodi be atsako myli be atsako kakoja


trilitrinį palikę nuėje prie kiosko kaipVaižgantas kalba
apie saulės sostą ir kaip mes netekę užuojautos galios
praskydom

vaškinės užuolaidos namų židinį kuria
varškinės paklodės pasauly sustato
o mes kaip ir jie turėjom ten viską kad
ko neprireiktų kad kas kur nors pamirštu.