naktis.... kažkur už lango, savo prikimusiu balsu, tyliai gaudžia miestas..... spengianti vienatvė gniaužia sielą.... akimis sekioju ant lubų žaidžianchius pravažiuojančių mašinų žibintų atšvaitus,
prasiskverbusius pro tankią kaštonų lapiją....... lija..... kartas nuo karto lašai pasibeldžia į skardinę palangę, tarsi prašytųsi
įleidžiami..... bar bar bar...... atsiveria sielos langas..... šalta banga nuvilnija kūnu..... dar labiau atšala viduje..... lietus praūžia kūnu, pažyra į tūkstančius ledinių ugnelių.... susikaupia į didelį debesį ir išsiveržia ašarom į laisvę..... karšta srove nupliko skruostus, išdegina akis...... bejėgėm rankom grabalioju tamsą.... tuščiose akiduobėse atsispindi žydintys kaštonai.... lija... tamsoje suglemba rankos, taip ir neradusios tavęs....