Casiopeia

Aš tik paprastas žmogus,
Sulaužytais sparnais.
Aš ta, kuri tikėjo
Vitržuose įkalintais dievais.
Aš liūdnas spindesys
Išvargintose skausmo akyse
Ir vėjas, kur prieš šimtą metų
Žaidė tavo delnuose.

Aš smėlis, bėgantis be laiko
Suspaustas mažoje saujelėje
Vilties, kuri išnyko vakar.
Aš tulpių laukas vėjy,
Paraudęs nuo žmonių spūsties.
Aš neskaitytas laiškas,
Prieš dešimt amžių išsiųstas
Tik iš kažkam težinomos šalies...