vakaro giesmė

Užu sienos patvinusio laiko
Styguoja beribį šiukšlyną
Suspindusios saulės ąsočių
Į šukes putojantis vynas.

Per stalą nulieję šešėlį
Atsišaukia vakaro vėlės.

Pro stiklą, su spinduliu, oru,
Suskimbčioja tylint ar krusteli
Nejudant niekam, tik vorui
Vienodam kraujagyslių gūsy.

Stalą nulieja šešėliai
Nesukrebžda vakaro vėlės.

Tiesiai į centrą- lyg vakaras,
Dangų išduodantis padaras
Liktų čionais. Pasibaigę
Dienos sukrinta lyg snaigės,
Ištiesia miestus ir lygumas
Saulei ir kaitrai. Ir dykumai.

Per stalą nulieję šešėlį
Tylą teskimbčioja vėlės.