Modeliai moka spardytis

Jis palinko prie manęs ir pajutau aitrų prakaito kvapą. Džaislas drebėjo iš pykčio ir buvo įsmeigęs į mane savo akis. Nepamenu kokios jos spalvos, nes tik žiūrėdama į jas tvarkiausi šukuoseną. Ne rankomis, o kratydama galvą, nes rankos ir kojos buvo pririštos prie kėdės. NEKENČIU KADA NEGALIU SUSITVARKYTI ŠUKUOSENOS. Tuo momentu DŽaislas net nelabai rūpėjo. Buvau alkana. O taip. Džaislas - dailaus veidelio ir išlieto kūno, kokius galima pamatyti prezervatyvų ar kvepalų reklamose. Turbūt kiekviena norėtų atsigult su juo į lovą vos tik pamačiusi jį nusirenginejant ar maudantis duše. O aš tiesiog negalėjau jo pakęsti. Tobulybės varė mane iš proto. O jis, kaip teigė, esąs tik atgailaujantis advokatas, suvokiąs savo galias ir įsimylėjantis save vis labiau kiekvieną su. pis. tą sekundę ir kas dieną kylantis į vis didesnes aukštumas.
Sugrįžkime atgal. Prieš penkis mėnesius mes susipažinome restorano vyrų tualete. Buvau išėjusi iš darbo papietauti, kada man paskambino ir pasakė, kad šiandien vyras veždamas vaikus i mokykla užsimušė ir užmušo Kelę ir Alaną. Mano vaikus. Gimdytus.
- Car accident, yes, mmm, we're sorry. - kažkas kalbėjo.
- Fu. ck you. - atsakiau ir ramų ramiausiai padėjau ragelį.
Tada ėmė viskas suktis ir aš nusprendžiau atsigaivinti tualete. Įėjusi, per neapdairumą į vyrų tualetą, pamačiau Džaislą įlindusį į pisuarą. Pamatęs mane sukliko ir ėmė spoksoti. Aš buvau be žado, ne, nebuvau apakinta jo grožio, tiesiog negalėjau atsipeikėti po skambučio. Taip stovėjom, gal porą minučių žiūrėdami, kol įėjo kitas vyras. Tada Džaislas užsisegė klyną ir nusiplovė rankas, vis dar mane stebėdamas, ir apkabinęs išsivedė. Tiesiai namo į savo lovą. Palaidojusi šeimą prie Džaislo greitai pripratau. Žinojau, kad turi šimtus moterų, bet man buvo nėmotais, nes niekada jo nemylėjau ir pavydo nejaučiau. Nebent jo moterims grožio. Kodel jis man skambina, niekad nesupratau.
Kada Džaislas sekundėmis vis labiau įsimylėdavo save ir kildavo vis aukščiau tobulybės ir neliečiamumo, aš kiekvieną sekundę po truputį kraudavau savo neapykantą mažon bačkutėn, kuri per penkis mėnesius pasidare pilnut pilnutėlė. Tada aš NETYČIOM padegiau jo butą. O taip, kiekvieną naktį sapnuodavau, kaip Džaislas parkritęs ant kelių verkia prie gaisrininko kojų ir prašo sustabdyti tą įsiplieskusią ugnį, kad sveiki išliktų visi jo porno žurnalai ir PINIGAI. Pinigų jis turėjo velniškai daug. Vienu metu net buvau įsimylėjusi jo pinigus. Eidavom į prabangiausius restoranus, savaitgaliais išvažiuodavom į prabangiausius kurortus ir miegodavom liukso kambariuose. Kol atsipeikėjau ir kol Džaislas nesusirado dar vienos lėlytės. Sykį jis man pasakė:
- o man patinka, kaip tu tvarkaisi.
- o man patinka tavo pinigai. - atsakiau jam ir iškart pasigailėjau. Tada jis užraukė savo piniginę. Nebeturėjau ko prarasti ir NETYČIOM padegiau jo butą. Išpradžių jis buvo šoke, nes visi jo namų kinai, kompiuterinės įrangos ir dar visokie brangūs š. ūdukai išlėkė į orą ir kaip grandioziniai fejerverkai jo pinigus paverte į dulkeles. Tada pasakiau, kad tai buvo mano darbas ir jis kaip mat trenkė man ir aš atsijungiau. Prabudau čia, ant kėdės.
- KALĖ! Kokio velnio taip padariai? Juk... buvome pora. Dėl Dženės? Tu PAVYDI. PAVYDI PAVYDI.
- Taip, sere tobulybe, susikišk savo moteris atgal į šikną. JOS NIEKUO DĖTOS, SUPRANTI, SUPRANTI?
- Ar žinai, kodėl tu varai mane iš proto? Tau trūksta keletos varžtelių. Lygiai kaip ir man, girdi?
Tyliu. Prisimenu savo trejus metus praleistus baltoje baloje. Ir buvo sunku išsikapstyti. Jei ne mano buvęs vyras, turbūt iki šiol būčiau sedėjusi ten. Iš kur jis žino, apie tuos metus? Staiga prisiminiau, kad jis buvo pinigingas.
Džaislas išsitraukė švirkštą. Aš ėmiau spurdeti kėdėje.
- Šviršk, šikniau, pats žinai, kad man nėra ko prarast.
Tylėdamas atraitojo man rankovę, paglostė ranką ir pabučiavo kaktą. Jutau, kaip truputį linguoju. Džaislas sekundę suakmenijo.
- O aš nieko taip nemylėjau, kaip savo pinigų. - ramiai pasake Džaislas ir susivarė sau dozę į kaklą. Atsisėdęs ant grindų atsirėmė į sieną ir užmigo.