Laukimas

Mintis
iš tolybių skrido
nuvargusiais sparnais
lėkė

viršum pasaulio
kurį regim
per traukinio langą
kai keliaujam
su žinia
pas artimą
kurio ilgimės
nerasdami laiko
viešėjimui

pasaulio
kurį regim
nuo trobesio slenksčio
kai ilsimės
po darbų
laukdami žinios
iš tų kuriuos
laikėm užmiršusiais

jau užvirė vanduo
arbatai
sutemo tiek
kad jau pakanka tamsos
žvakei

nebebus žinių šiandien
pažiūrėkit kiek
žvakių plevena
kas benuneš žinią
kai reikia jos laukti

mintis
nuvargusiais
sparnais
nutūpė
poilsio