rašyk.lt: Kūriniai / Muta / Pasija*

Ties pasaulio pabaiga nukrito
juodas abitas,
vijokliai šaknis įleido,

titnagą įskėlė,
suliepsnojo,

vėlės šešėlių
sienomis bedvasiškai
vaitojo, kėlės;

duso naktis vakaro
gniaužtuose.

* pranc. Pasion – aistra < lot. Passio – kentėjimas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-07-24 00:11

Irna Labokė

'bedvasiškai vaitojo' ??????????

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-07-23 22:36

Kirvoboica

prie pasaulio krašto, bedvasiškai šėlo aistra... deja, mus, esančius kažkur vidury - pasiekė vien jų nuotrupos-plėnys...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-07-23 22:05

Edvardas

Eilius su dideliu pagreičiu — viskas sklaidosi, dūžta, palieka, atlieka... Geras.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-07-23 14:10

Vytas Jaunius

Aistra švyti. Akyse. Žodžiuose. Visame kame. Nakty tai - efektingiau. Lyg gelmės švitėtų. Vandenyno? Sielos? Mes taip susieti su JUO, beveik neatskiriami savo vėlėmis. Iš JO pelenų per savo būties aistras atgal į peleną. Neuždusink nakties savo jutimais. Be jos nėra pilnatvės. Te minkštėja širdies titnagas, skeliantis kuriančią ir žudančią ugnį. Kuo jis taps mūsų rankose ar sielose? GERAS, Muta.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2004-07-23 12:03

Reinik

Tipo ir liepsnojo ir vaitojo. Gerai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas