aliorija

apjuoktas pasaulio namo aš grįžtu
ir teisinuos tuo kad batus šiknoj palikau
ir abudabis pasirodė labai toli

erškėtrožių krūmais nusilupussi oda
paliko vagą tavo galvoje
ir gal gi va tai rago posmas
paliktas kepenų pašto dėžėj


vabuolės apnikę ir purią žilą galvą išnikę
aptraukė plėvele standžia


nuprausk tu tą kurs kepenis nuprausia pagreičio vingį
užtauk tu gaidą begalinę kurs plėš sau plautį vieną
išpudrink smegenis tu tam kas nosį krapšto ir užsiauk beginklius karo batus.........