Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Einu jūros gatve. Raudonas maišas bando mano nervus. Aš permetusi jį per sūrio baltumo petį. Norėčiau užčiaupti tą šiugždeną, bet nemoku. Nemoku, kaip ir daugelio dalykų. Kaip reikia kalbėti su žmonėmis, kaip glostyti kates, kaip valgyti šokoladą, kaip skaityti protingas knygas ar vilioti vyrus. Kaip kepti pyragus, parduotuvėse pirkti sukneles ir gerai atrodyti. Kaip žiūrėti į kalbančius ir tylinčius. Nesvarbu, žmones, stalus, paukščius, upes. Manęs šimtąkart per dieną klausia - ko taip į mane žiūri? Nehiperbolizuoju. Skaičiavau. Skaičiavime nesuklystu. Dabar skaičiuoju plyteles ir einu jūros gatve.
      Aš nesakau, kad nepasitikiu savimi. Tik matau aplink apsčiai standumo. Milijonus standumo. Hektarus standumo. Krepšius standumo. Metrus standumo. Parduotuves standumo. Gatves standumo. Mašinas standumo. Apsčiai. Visur aplinkui. Ir galite manimi netikėti, neapsigausite spėdami, kad man jūs lygūs sočiojui padovanoto obuolio vertei. Tad man vistiek. Beriu jum tiesiai - viskas aplinkui yra krakmolo sielų. Jos įlenda į visus, į visus, į visus, ir tada visi pakyla. Visi pakyla, visi pakyla, pakyla. Įgauna formą. Tampa apvalūs. Tampa nepajudinami. Tampa galinčiais judėti. Štai ką jūs liečiate - krakmolą. Dėl visų esu tikra, tik dėl savęs - ne. Tik dėl ponios Dežlevic, pardavinėjančios cigaretes miesto turguje. Ir dėl Petro, kaimyno. Man atrodo, jis augina vištas savo balkone. Kiekvieną rytą girdžiu jų kudakavimus. Tik niekaip neįsivaizduoju, ką Petras su jomis veiks. Gal išdalins varguomenei? Vegetaras. Gal duos ir man vištą... Žinot, kodėl žmonės mano, kad nepasitikiu savim? Nes bijau standumo. Jie to nemato.
      Kai buvau maža mergytė, sapnuodavau bulves. Mes gyvenome apgriuvusiam name, kurio gale stovėjo viela surištos supynės. Tėvas jų niekados neatrišdavo. Jis kalbėdavęs, kad mes turime užaugti ir pelnyti jo pavargusiai dūšiai duoną. Motina rėkdavo, kad dūšiai duonos pelnomasi bažnyčiose. Tėvas nekentė Dievo. Ir Rodzės. Rodzė dirbo su juo statybiniku ir turėjo daug bulvių. O mes neturėjom. Rodzės žmona vis gamindavo kažką iš bulvių. Tėvas parnešdavo krūvas krakmolo. Aš, Kostia - mano brolis, sėdėdavom po mirusiom supynėm ir laižydavom krakmolą. Būdavo šlykštu. Bet laižydavom, nes tai buvo krakmolas iš turtingų Rodzių namų, kur jie vis kažką veikdavo su bulovėmis, o mes jas tik sapnuodavom.
      Aš einu jūros gatve ir žiūriu į medžius, kurie turi krakmolo sielas. Ir plytelės, kurias mindau taip pat. Apskritai, pasidariau labai nervinga. Tegaliu eiti ir galvoti apie krakmolą, daugiau nieko.
      Nemanykite, kad aš nebandžiau pasikeisti. Aš net eidavau į mišias ir klūpodavau pagal visus reikalavimus. Net linkėdavau ramybės, imdavau žmonių rankas, draugiškai šypsodavausi ir aksominiu balsu tyliai šnibždėdavau - ramybės ramybės ramybės. Lygiai tris kartus. Bet jų visų rankos buvo panašios į negyvą žuvį. Šaltos, gličios, šiurkščios rankos. Aš žinau, ką jauti laikydamas rankoje negyvą žuvį. Nes mes eidavom žvejoti. Kai buvau maža mergytė aš, mano tėvas ir motina, žinoma, ir Kostia, eidavom prie Srunos žvejoti. Nieko doro ir gero tas neduodavo, bet eidavom. Valgyt norėjom. Tėvas nebuvo žvejys. Jis net negimė statybininku, o dainininku. Rengdavo mums koncertus ant tylaus smėlio, su meškere rankoje. Visi koncertai buvo surengti prieš Dievą ir jo neteisybę. Tada mama verkdavo, Kostia tylėdavo, o aš statydavau smėlio pilaites. Tėvas dainuodavo. Dažniausiai jis nematydavo mūsų. O kartais jis pagaudavo žuvų. Nesvarbu, kad tik kartais, aš vistiek atsimenu kaip jautiesi laikydamas žalią negyvą žuvį rankose. Mes grįždavom namo su kibirėliu, pilnu vandens, kurį palikdavom vonioje. Ten maudėsi mūsų laimikis. Kai jis nusibaigdavo, mūsų užduotis buvo pranešti tėvui. Jis sėdėdavo mėlynam aptriušusiam fotely ir rūkydavo, skaitydamas mėnėsio senumo laikraščius, kuriuos duodavo Rodzės. Kostia ir aš prieidavome su negyvomis žuvytėmis, ir jis, įdėmiai į mus pažiūrėjęs, tardavo:
- Neliūdėkite, tai savaiminė mirtis, ne žudynės, kurias kasdien rengia Dievas. Netikėkite Dievu ir nepasitikėkite, mano mielieji. Nuneškite mamai. Ji padarys iš jų kąnors skanaus.
ir mes nunešdavom, nė kiek nenustebę dėl to, ką pasakydavo tėvas. jis visada viskuo kaltino Dievą.
      Iš pradžių aš galvojau, kad krakmolo matymas tėra atpildas už mano tėvo keiksmus Išganytojui. Bet greitai lioviausi. Į bažnyčias eina pavargę žmonės ir visada konors prašo. Mišios būna tik už mirusiuosius. Niekada niekas nedėkoja. Tik verkia ir prašo prašo prašo. Amžini prašymai.
      Aš einu jūros gatve. Ji greit baigsis ir prasidės Juozapo alėja. Ten daug kaštonų. Man patinka juos rinkti. Šiandien pasiėmiau tvirtą raudoną krepšį. Ten sudėsiu kaštonus, o paskui mėtysiu į Sruną. Tik taip nusiraminu.
      Ne, aš nesikankinu. Tik niekaip negaliu išmesti iš galvos krakmolo.
      Gal jums papasakoti apie Mindaugą? Jis virėjas. Susipažinome, kai užsukau į "Kunigaikštį" pietų. Man atnešė kugelio, su spirgučiais ir visa kita, nors buvau užsisakiusi daržovių sriubos. Aš nusviedžiau lėkštę ant grindų. Padavėja išraudo ir galėjai pamanyti, kad įaugo į grindis. O aš tylėjau ir žiūrėjau į ją. Galiausiai mergina paklausė:
- Kodėl jūs taip į mane žiūrite?
Aš sumišau. Vis tas klausimas, visur mane persekiojantis klausimas. Bet atėjo Mindaugas ir viską sutvarkė. Jis protingas žmogus. Aš gavau daržovių sriubos, jis nieko blogo nenorėjo. Kvailutė darbuotoja sumaišė užsakymus. Suprantate?
O Mindaugas nemėgo bulvių. Tiesiog negalėjo į jas žiūrėti. Jis vis kartojo, kad didžiausia kančia jo gyvenime yra jas kepti, virti, troškinti... Mes gerai sutarėme. Šiandien pirmas mūsų pasimatymas. Nusiraminsiu prie Srunios, mėtydama kaštonus, ir susitiksiu su juo. Šiandien vieną kartą man atrodė, kad galėčiau už jo ištekėti.
      Kaštonus rinkti smagu. Keistai ramina. Net trumpam pamiršti krakmolą.
      Žinote, kokia mintis man šovė į galvą? Aš nieko nepasakosiu Mindaugui apie karkmolą. Apie negyvas žuvis taip pat. Mano tėvas bus protingas kaip Rodzė. Žinoma, jis dirbs statybininku. O motina... ne, bulvių ji nevirs. Ji bus... pardavėja. Pardavinės turguje cigaretes. Be jokių abejonių, ne mano mieste. Kur nors toli. Kur gražus dangus. Ne, mano melas nebus nusikalstamas. Suprantate, visi vyrai sutrikdavo išgirdę apie krakmolą. O aš noriu būti normali. Taip ir padarysiu. Juk bus puiku.
      Ar kaštonai jums nepanašūs į šokoladą? aš vis užsimirštu ir bandau atsikąsti. Taip mes žaisdavom su Kostia... Rodzės visada turėjo šokolado, o mes jį tik sapnuodavom. Taip. Aš prisiminsiu, kad reikia susiimti, ir nekramtysiu prie Mindaugo kaštonų. Būtinai.
2004-07-20 19:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-09 20:00
Lako_
labai gražus kūrinys. man tikrai labai patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-22 13:43
Jaka
Kūrinys tikrai įdomus, gražus rašymo stilius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 21:07
fryla
SKAITYTOJU DEMESIUI:

BESARDI:"Didziosiomis raidemis niekas neaiskina. Tai kompiuterinis rekimo atitikmuo.

As neisizeidziau del tavo komentaro, paprasciausiai niekada nemalonu, kai ant taves rekia. ir uz ka? uz nuomones issakima? Nepatinka, nekreipk demesio. Cia daug tokiu, kurie taip daro. Gali parasyti, kad tau niekieno kritika neidomi, kad kurinys nuostabus, ir jei be pagyru neturite ka pasakyti, nerasykite. "

mergyt, jus isivizduojate save kaip auka. tai JUSU supratimas kad as ne va ant jusu rekiu. tai mane juokina. galiu pasakyti tik tiek, ir vel, tai yra, paaiskinti, kad rasydama didziosiomis raidemis noriu pabrezti tuos zodzius, kuriuos rasau didziosiomis raidemis. ir tiek. jus vis dar mane stebinate.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 21:00
fryla
tai pasakykite man, BESARDI,, ka daro begales skaitytoju, kai skaito knygas? jei kiekvienas savaip aiskina kurinius. tai daro net moksleiviai su mokytojias! ir tame nera jokios negeroves. nejau tiek zmoniu darytu tiek blogybiu? pasak jusu - taip. tada pasaulis negrazus. ir vel- taip gaunasi, pasak jusu. jusu nenuovokumas ir astrumas mane stebina. net jus pati aiskinate kurini. skirtumas tik tame, kad aiskinate ji pati sau. as bandziau padeti jums suprasti veikejos gyvenimo nuotrupas. bet jus net nebandote. isiplieskete. "Pasireiškiu kantrybės trūkumu, ūmiais nuotaikų šuoliais," - jus taip apibudinote pati save.  musu pokalbyje tai akivaizdu."stengiuosi mokytis iš savo klaidų ir niekam neprispjauti į dūšią... " - sekmes tai darant, man rodos, reiktu atidziau si sakini. arba labiau stengtis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:57
Besardi
Argi neliksma ? :D
Tiesiog puiku! :}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:55
Aa
Aa
Besardi nusišneka( Gal ir ne juros bet ir ne Juros, lietuviškai tai Jūra) bet iš esmės gerai kad kažkas pagaliau pažiūrėjo struktūriškai į kūrinį o ne "įspūdiškai" būtų visai gerai jei tas kažkas dar ir suprastų apie ką kalba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:53
Darrrka
"beje, jei kurini reikia aiskinti, vadinasi, jau negerai."

tu gal nesuvoki elementarių dalykų tai tau ir reikia aiškinti.

o kitas galbut su pasimegavimu perskaitė ir jam nereikia aiškinti.

taigi kas čia negero?

ploju frylai - puikus tekstukas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:49
Besardi
beje, jei kurini reikia aiskinti, vadinasi, jau negerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:40
fryla
o jums neatrodo, kad jie ejo zvejoti ne viena karta? jums truksta atidumo. is kurinio konteksto galima suprasti, kad veikeja turi rimtu psichologiniu problemu del vaikysteje patirtu  traumu. vidiniu - jei kartais vel nesuprastumete. as neuzsipuolu jusu nuomones, o paaiskinu kaip yra istikruju. beje-  kurinio neimanoma sugadinti autores kalbomis. tai jau jusu problema, jie nagalite buti nesaliska kurinio atzvilgiu vien del keliu zodziu persimetimu su autore. is paskutinio jusu komentaro sakinio galiu pati teigti apie jusu isizeidima, bet jokiu budu ne mano.  nemirstanti tiesa - kiekvienas sprendzia pagal save. stai ir islindo - jus isizeidete, nes sugalvojau paaiskinti savo kurini, kuriame jus neizvelgete traumu idejos. ieskote veikejos pasakojime tvrakos, o cia jos buti tiesiog negali. tai akivaizdu, jei suprantama, kad mergina turi psichologiniu problemu, ir labai rimtu.
dekui uz komentara.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:31
Besardi
Nereikia isizeisti :}
As kalbu apie sakinio struktura. Manau daug geriau skambetu "rankos, kaip negyvos zuvys" o ne "rankos, kaip negyva zuvis". Antras variantas visiskai neskamba.

Del antro punkto, as kalbejau apie ta sakiniu seka. Ejo zvejoti. ir tada kalbama, kaip tevas istraukdavo is vandens zuvis ir is tolimesniu sakiniu atrodo, kad heroje vat tada jau ir zinojo, koks jausmas laikyti rankose negyva zuvi. aisku ir cia siek tiek logika slubuoja, nes zuvis is karto nenusibaigia. Na, tiesiog man taip pasirode.

ir visiskai nera ko sitaip isizeisti. Kurinys pasirode neblogas, bet autores uzsipuolimas nuomone siek tiek sugadino :(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:14
fryla
klausyk, mergyt.
1. žuvis imama ne kaip vienetas,  o kaip apskritai žuvis. šitam žody telpa visa žuvų giminė. aš neišskiriu kažkokios rūšies, o kalbu apie bendrumą, kuris išreiškia masės stiprumą.
2. gaila, kad dėl savo nesusivokimo kaltinate autoriu. tame ir visas aiskumas, ir visa logika, kad kai laimikis nusibaigdavo, mergaite su broliu atnesdavo zuvytes tevui, kad pranestu apie nusibaigima. jie turedavo PARODYTI JAM ZUVIS, nes jis visada SEDEDAVO PATOGIAI ISITAISES IR NENOREDAVO NIEKUR KITUR JUDETI.
3. su juros gatve sutinku. pavadinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 20:04
Besardi
"Einu jūros gatve." - uuu, labai idomu :) kaip sugebejo kazkas per jura nutiesti gatve :) Saunumelis :) jei turi omeny pavadinimas, tada Juros gatve (didzioji raide).

"Bet jų visų rankos buvo panašios į negyvą žuvį." - jei jau "rankos" daugiskaita, tai ir "negyvos zuvys" turetu buti daugiskaita.

"Nesvarbu, kad tik kartais, aš vistiek atsimenu kaip jautiesi laikydamas žalią negyvą žuvį rankose. Mes grįždavom namo su kibirėliu, pilnu vandens, kurį palikdavom vonioje. Ten maudėsi mūsų laimikis. Kai jis nusibaigdavo" - tai vadinasi, jis nebuvo negyvas, kai pagavo ar ne ;} Logika susvyravo ir pargriuvo sitoj vietoj.

O siaip linksmai. Man patiko :)

Pliusas +
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą