taip baigsis pradžia

Rūkas tyliai užklostys takus. Rasa kris.
Mūsų džinsai sušlaps, krūpčios pieva.
Švystels dangui saują variokų naktis,
Jos kišenėn miegoti slinks vėjas.

Upėj maudysis mėnuo. Tarp meldų dainuos
Laumės, krykštaus paskendę vaikučiai.
Mudu spausime stipriai viens kitą delnuos
Ir šypsosimės stingstančiom lūpom.

Kai artėjantis rytas pažadins paukščius,
O Aušrinė bėgs šokti Perkūnui,
Mes išeisim į šnabždantį mišką kartu,
Užspaudę akis savo kūnams.