--

... niekad negalvojau, prie kokių juokingų dalykų prisiriša žmonės.
jaučiuosi tarsi tai buvo prieš akimirką - stoviu prie savo ką  tik apivirtusios dulkėtame kelyje geldos ir besikeikdamas šlapinuosi. Pro šoną važiavę žmonės paklausė ar viskas tvarkoj - aš jiems atsakiau, kad taip, kad nieko neskauda ir nešdinkitės iš čia greičiau - nes ką, nematot, aš šlapinuosi... spaudė tai, kad tą vakar nepamatysiu jos, džiugino, kad virsdamas šaukiau jos vardą... po to pradėjau rankiot per visą kelią išsibarsčiusius daiktus... ir dabar, porą kart skridus su manim aplink savo ašį, ant mano rankos ta pati apyrankė, ir tie patys sausam kelio žvyre subraižyti cd... ir ten pat skuba mano širdis...

Senis kulnu  užgesino cigaretę. Man patiko jo balsas, norėjau būti toks kaip jis, sulaukęs jo metų. Laukiau merginos, su kuria buvau neseniai susipažinęs. Norėjau, kad jis dingtų, kad ir kaip man patiko, bet, štai tarpdury pasirodė ji, stabtelėjo, akys keistai sušvito, ji tarsi nematė manęs.
Pribėgo prie mano pašnekovo, beveik nesustodama pačiupo jį už rankos ir išsitempė laukan.
Norėjau būti toks kaip jis.
-dar vieną, vaikine... dar..