Kristupas Kolumbas ėjo Kubos pakrante ir staiga atbėgo karavelės "Pintos" junga Rodrigesas ir ėmė klykti:
- Don Kristobalo, medžių paunksmėje guli leitenantas Leopoldas. Negyvas!!
Kolumbas su berniuku prieina prie to medžio ir pamato leitenanto Leopoldo lavoną su nurėžtu viršugalviu, be smegenų ir akių.
- Kas tai galėjo padaryti? - pamanė Kolumbas, bet suprato, kad tai ne žmonių darbas. - Kas tai galėjo būti Rodrigesai?
- Tikrai nežinau, bet žinau žmogų vienintelį galintį išsiaiškinti. Tai - mistikas Gordonas.
***
Gordonas sėdėjo smuklėje ir gėrė alų. Staiga prie jo priėjo vienarankis vyras, aiškiai ne vietinis. Jis buvo persisiautęs apsiaustu ir veidą apsimuturiavęs vilnone skara, iš kurios lindėjo dalis snukio perrėžta giliu randu. Vyras pasakė Gordonui:
- Noriu su tavim pasikalbėti asmeniškai.
- Gerai .
Vyras pavedėjo Gordoną laukan.
- Don Kristobaldo nori, kad jūs išaiškintumėte paslaptingą leitenanto žūtį.
- Gerai. Rytoj būsiu pasiruošęs.
- Don Kristobaldo negali laukti. Jam reikia dabar.
- Atleiskite, gerbiamasis, bet man dar reikia pailsėti.
Po ilgų kalbų vienarankis vyras nusileido. Jie susitarė, kad Don Kristobaldo kitą rytą atvyks jo pasiimti.
Išaušus rytui Į smuklės kiemą atlėkė keletas raitelių. Tas pats vienarankis vyras smuklėje susirado Gordoną. Šis ramiai išėjo ir užsėdo ant jam skirto žirgo. Tai buvo gan nuvarytas, kokių septynių metų puslaukinis eržilas.
Visi raiteliai išjojo. Jų kelionė baigėsi netoli medžio, prie kurio buvo rastas leitenanto lavonas. Kai raiteliai nusėdo nuo arklių, Don kristobaldo tarė:
- Gordonai, tave man rekomendavo Rodrigesas. Aš noriu, kad man šį tą išsiaiškintum. Čia mano leitenanto lavonas. Išsiaiškink kas jį nužudė ir aš tau užmokėsiu.
- O jeigu aš atsisakysiu?
- Tada tave pribaigsiu vietoje.
Gordonas priėjo prie leitenanto lavono. Kai į jį pažvelgė, tai vos negavo šoko. Gordonas ir vėl susidūrė su tais zombiais... Po tiek metų... Tada jis dar buvo dvidešimties, o dabar jam jau dvidešimt septyneri. Beveik septynis metus Gordonas nematė Keitės. Nuo to laiko, kai ji tame name pabėgo, taip ir nesugrįžo. Gal ji jau...? Gordonas nedrįso pagalvoti, bet per tiek metų jis neprarado vilties.
-Na? Tai apsisprendei? Išsiaiškinsi?
- Prieš septynerius metus aš su savo komanda vykome į vieną kaimą išsiaiškinti būtent to paties...
- Tai gerai tu jau turi patirties ir manau, kad viską atliksi greitai.
- ... tada iš ten grįžau tik aš vienas, taip ir neatlikęs man pavestos užduoties.
- Ak, kaip gaila. Tikiuosi kad šį kart viską atliksi gerai.
- Pasistengsiu.
Tada Kristupas Kolumbas su savo komanda paliko Gordoną aiškintis. Gordono galvoje atgimė tie praėjusių tyrinėjimų vaizdai. Jis nenorėjo to pamatyti dar kartą, bet toks buvo jo darbas. Taigi jis ir pradėjo...
Nu ką aš galiu pasakyti? Absurdo viršūnė. Prieš tai buvę komentatoriai teisūs ir to ką jie parašė nebekartosiu. Mano skvarbę ir istoriškai išprususią akį sudirgino šio kūrinio siužetinė linija.
Iš kai kurių užuomenų galima suprasti, kad veiksmas vyksta 1492 metais, kai K.K. atranda Ameriką. Daug žadanti pradžia, bet pabaiga, atsiprašant š....
Kūrinys leidžia nedviprasmiškai suprasti, kad Gordonas dalyvavo Kolumbo ekspedicijoje.Nu gerai. Anglų tautybės mistikas ispanų laive. Bet iš kur Kuboje atsiranda smuklė? Be to atrodo, kad Gordonas su Kolumbu susipažysta pirmą kartą. Tai gal jis indėnas? O iš kur Kuboje atsiranda arklys, ir dar laukinis?
Na o jei dėl stiliaus, tai manyčiau, kad net jei veiksmas vyktų 2465 metais, Karmėlavos oro uoste, siužetas nė velnio nepasikeistų.
Apibendrinant vienu žodžiu: ,,Nesamone"
Būtų šaunu, sakyti, kad tu pasimokei iš savo klaidų ir dabar rašai geriau. Deja.
Visgi turiu pasiūlymą. Pabandyk rašyti scenarijų, nes tavo kuryboje nėra vaizdingesnių aprašymų, ar padėties nupasakojimų. Juk pati matai, kad atsiliepiama neperšauniausiai, negi nekyla noras parašyt geriau?
Atsibodo, kad manęs nekenčia tik fantastikos skyrelio grafomanai, todėl nusprendžiau išplėsti kritikavimo plotus.
Pirmiausiai kūrinukas labiau žiūrėtųsi fantastikoje. Mes ten jau esame įpratę prie panašių dalykų. Kolumbų, zombių, netgi prie žmonių su snukiais. Visko mes matėm ir tokiais dalykais nepagazdinsi.
Na, o kalbant apie kūrinį... Liūdnokas vaizdelis. Mintis orgiginalumu tikrai nepasižymi. Randamas žmogelis, kuris serga smegenų nepakankamumu, randamas dar vienas visų karų veteranas. Jis vėl keliaus sustabdyti blogio. Net holivudas pateikia geresnių minčių.
Kalbant apie visokių isrotinių žmogelių kišimą į kūrinius... Asmeniškai aš esu griežtai prieš. Nes tik leisk rašyti belenką iš karto paaiškės, kad Leninas buvo klonuotas, Landzbergis yra tiesioginis Kristaus palikuonis, o Bušas - Makedoniečio reinkarnacija. Dabar paaiškės, kad Kolumbas su zombiais santykiavo.
Skaityti nuobodu. Nė vienas veikėjas nekelia emocijų. Visi jie negyvi kaip tanko pervažiuotas burundukas.
Perliukai: lavoną su nurėžtu viršugalviu, be smegenų ir akių.<...> pamanė Kolumbas, bet suprato, kad tai ne žmonių darbas. Man įdomu, kodėl tai negali būti žmonių darbu? Šmaukšt su mačete, pasiimi šaukštą ir iškabini smegenis bei akis.
Jie susitarė, kad Don Kristobaldo kitą rytą atvyks jo pasiimti. <...> Čia mano leitenanto lavonas. Na, o dabar paaiškinkit man, kas tuometiniame pasaulyje leistu gulėti lavonui ne mažiau kaip parą? Šiaip tuomet tai būtų prilyginta lavono išniekinimui ir nepagarba mirusiajam.
Gordonas ir vėl susidūrė su tais zombiais... Kokiais tais? O gal vis dėl to jis susidurė su anais zombiais? Tikrai ne šitais? Na, tebūnie tais.
Apibendrinimas. Tingiu atidžiai knebinėti kūrinį. Idėja neoriginali, atlikimas prastas... Būna ir blogiau. Bent neteko keiktis kiekviename žodyje randant po keliolika klaidų. Rekomenduoju autorei sukurti originalesnę mintį, kuri tiktų net tik pigiam amerikietiškam siaubo filmui.
Ka reiskia "persisiautęs"? :}
"gan nuvarytas, kokių septynių metų puslaukinis eržilas" - jei jau nuvarytas, tai gal jau kuinas? Erzilas - paprastai grazus, stiprus zirgas.
"Jis buvo persisiautęs apsiaustu ir veidą apsimuturiavęs vilnone skara, iš kurios lindėjo dalis snukio perrėžta giliu randu" - zmones siaip turi veidus, kad ir kokie negrazus jie gali buti.