Žaidžiant vėjui slėpynių tarp smilgų,
nusileido į pievą debesys,
puikavosi krisdamos žvaigždės
ant ežero vandenų veidrodžio,
vėsa į tamsą įsisupus bėgo laukais,
rinkdama dienos trupinius,
jaučiau, kaip kalasi sparnai
ant rotušės bokšto pilnačiai supantis.


Muta














