Te quiero.

Čia, kur vyksta garsieji Vienos baliai,
kur nenustoja skambėjusi Mocarto muzika,
kur stovi didingieji Habsburgų rūmai,
stovi ji.

Vieniša iki begalybės mergina
yra čia,
kur pasaka niekuomet nesibaigia,
o jei ir baigiasi, tai ---
laimingai!

Epizodas tarsi iš kino filmo,
tiesa, senovinio, gal net antikvarinio, ir ---
sustabdytas pačioje įdomiausioje vietoje.

Akimirka, kuri nepriklauso niekam,
tik istorijai, kaskart primenančiai, jog ---
Gyvenimas yra trapus.

***

Su šia rausvai auksine tiurline suknele ji
buvo labai panaši į ---
deivę,
Kleopatrą!

O jis buvo menininkas, gyvenantis iliuzijomis,
neišvaizdus,
per daug lengvabūdiškas ---
bet mielas.

Realistė ir romantikas,
tolimi ateities planai ir gyvenimas tik šia diena.
Per daug dalykų juos skyrė,
per daug priešpriešų,
per daug likimo smūgių.

O žmonės sako, jog priešingybės traukia.
Netiesa.
Jie klysta.
Ir jie tai žino.

Ir jie, vaikinas ir mergina, būdami čia, grožio sostinėj,
taip arti tobulybės,
taip arti vienas kito neišdrįso pasakyti:
-Te quiero.
Ir pasaka baigėsi.

***

Kur baigiasi gyvenimas ir kur prasideda pasaka!?
Egzistuoja per daug pasakų ir ---
visos jos negali baigtis laimingai!

***

Ir vis dar skamba Mocarto kūriniai,
ir vis dar stovi Habsburgų rūmai,
primenantys didybę,
ir vis dar prasideda pasakos.
Vėl ir vėl.
Nuo pradžių.