Dežavu

Gyvenimo šokį
rodės šokau ne aš,
nedrįsau
tavo tuščio
paveikslo fone
išsirengti nuoga.

O gatve,
lydėdamos kelionę,
ėjo moterys
baltais veidais,
šilkinėm pėdkelnėm,
ir aukštakulniais
žengdamos pažliugusia žole.

- - - - - - - - - - - - - - - - -

Į glėbį
atsiguliau tyliai,
galvą padėdama ant krūtinės.
Išduodama mintį
be atodūsio,
koją paliesdama
kelio linkį.