išeivė

garuojantį nuo karščio
kelią
kerta tinginys katinas
rainą uodegą
pasikišęs po pažasčia
pasibaido ratų tarškėjimo
šoka į aukštąjį klevą

prakaito sūrymas
sumišęs su nerimu
minant pedalus
paskui dulkes
kur viskas keistai pažįstama

aplinkui vyšnios
raudonos, viliojančios
o puodynės sumautos
kaip vaikystėj
ant agrastų krūmais
apžėlusios tvoros

naftalininiai nameliai
su katinais prieangiuose
gauruotais geraširdžiais šunimis
kamiečiais mojuojančiais šakėmis
karvėmis
lauko tualetais
riebiais kvapeliais...

ant dviračio
su šešiolika bėgių
apsiavus firminiais sportbačiais
išdidi išdidi
išėjusi atostogų bankininkė
išeivė
nieko čia nepažįstu
na
gal tik rainą katiną
ir senąją obelį...

ir mamą