Nuodėmė

Nuodėmė
saldi kaip avokados vaisius
karti kaip nuoskauda patirta iš artimo žmogaus
ir sapnas realybės prašmatniai nugludinęs beprasmę naktį
vieniša tikrove ar nuolankumu dabinantis varsas
svaiginantis gaivus ir realus
kaip gruntas
paklydimu nužymėtais žingsniais
ir dylančiu iš atminties rudens…
Aš atėjau iš nuodėmės nekalto vaisiaus
į ją pavirsiu rudenio lašais
aš nežinau kur man šiandien talpinti
ir godas geliančias
ir praradimo skausmą
ir rytą svetimam  glėby
su gurkšniu viskio troškulį malšinančio
su pojūčiu kad vėl aš netekau kažko
lyg savito ir amžinai brandinto
ir lyg atodūsio meilumo kupino
su vyno taure sklidina aistros
                      gyvenimui…
ir skoniu nuodėmės
saldžios kaip avokados vaisius…