Kai pabudusi suvoki, kad jau gerokai vėluoji į darbą, nebelieka nieko kito kaip tik sustabdyti laiką ir pasimėgauti idiliška ryto ramybe. Sklidinas arbatos puodelis ir milžiniška sunkiai beapžiojama bandelė. Šis rytas tavo! Jauki ramybė ir jau įsidienojusi saulė, pažėrusi spindulius ant virtuvės sienos. Mobilus tyli, laikrodžiai nemuša valandų.
Su pasimėgavimu mankštini dar užsimiegojusį žandikaulį, o į tavo buto ventiliaciją įkrenta varna... (butas viršutiniame aukšte ir ventiliacija be grotelių). Įkrito ir spokso iš viršaus.
Į mano kvadratinį pasaulį įsiveržė varna. Ir ne šiaip įsiveržė... Žiūriu į ją, nesuprasdama, ko šitai čia reikia, kokio velnio įsibrovė... Negana, kad į darbą vėluoju?
Ilgai negalvojusi smigo varna krūpčiodama ir išsitėškė ant mano parketo. Nei tai gyva, nei tai mirusi. Sparnais muša, kraujas pamažu liejas... Mano rytinė bandelė ypač skani pasidarė. Tokia skani, kad niekaip neapsisprendė, keliauti tolyn link skrandžio ar, pusiaukelėj sustojus, pasimėgauti iškylos akimirkomis.
Ar gali nuostabiau prasidėti rytas. Virtuvėje lengvas vėjelis aušina tavo arbatą, kedena besiplaikstančias varnos plunksnas...
Ne virtuvėje turi mirti paukščiai, ne daugiabutyje jos turi atrasti ramybę. Ne šiukšlių konteineryje lemta jų kauleliams sutraškėti iš viršutiniojo aukšto leidžiantis žemyn...
Įsibrovėlė... Varna įsibrovėlė... Nors šiaip dar toli gražu neaišku, kas į kieno pasaulį įsibrovė.
Vienas sakinys man labai nepatiko, aš tiesiog griežtai prieš jį. Nežinau kaip reikėtų jį keisti gal ir visai nereikia, bet aš pajutau jam antipatiją :) > "Tokia skani, kad niekaip neapsisprendė, keliauti tolyn link skrandžio ar, pusiaukelėj sustojus, pasimėgauti iškylos akimirkomis."
Nors aš niekaip negaliu įsivaizduoti varnos ant savo virtuvės grindų, šitas raštas gal ir nieko. Man jis nelabai patiko, bet parašytas gal ir neblogai.
Ta bandele suzadino apetita :-)
Vis delto, i varnos pasauli isiverze statybininkai, kurie pries 40 metu state tavo daugiabuti. Jei as klystu, pataisykite.
pradžioje išlaikomas "just" stilius - gerai.
po varnos įkritimo - kažkokios pasiutimo užuominos - keistoka. "išsitėškė" - krūptelėjau.
paskutinis sakinys - ar jo reikėjo?
o kai taip į visumą pažiuriu - nu tikrai:"skanaus ir tiek"