Berniukas Vyšniukas pabudo.
Išvijo iš lovos sapnelį.
Praslinko užuolaidą rudą
ir tarė: saulutė jau kelia!
Ant vyšnios jis vakar paliko
kraujais apsitaškiusią kekę:
- Išgelbėkit mus, ei, rijikai!
Ko sprunkat iš sodo, kur lekiat?
Vyšniukas žadėjo vyšnaitei:
- Rytoj aš išgelbėsiu, sesės.
O auštant atskrido žvirblaitis
ir lesė, ir lesė, ir lesė.
Išvydo miegalius ant stiebo
raudoną, raudoną kauliuką
ir žvirblį bečirškiantį riebų:
- Išgelbėk ir mane Vyšniukai!