Kaip visada- ne ten kur laukia,
Kur durys, kaip ir širdys plačios,
Kaip visada- ne ten kur šaukia,
O ten, kur įsiprašo pačios
Sušalę braunasi vienatvės,
Paminę gėdą ir draudimą
Tiesiog iš rudeninės gatvės
Į gaižiai aitrų patyrimą.
Į skaudančių jausmų palėpę
Dar vieną išnešiotą skausmą,
Įdavę į likimo glėbį,
Išgirsta vėl tą patį griausmą.
Ne prakeiksmais sustabdę laiką
Beeinantį anapus gatvės,
O ilgesiu, lyg savo vaiką
Išlydi rudenio vienatvės.
Ir vėl sugrįš ne ten kur laukia,
Kur durys, kaip ir širdys plačios,
Ne ten, kur mylintys pašaukia,
O ten, kur įsiprašo pačios.