Rasos ąsotis

Saulė leidžias į naktį.
Norėčiau jai neleisti.
Imsiu- tamsą išlaksiu.
O tu išgerk pašvaistę.

Mėnulis plikis lenda.
Norėčiau kartu lįsti.
Imsiu, mergyt, už rankos,
o tu pagriebk vaikystę!

Mintys kyla į viršų.
Norėčiau jų nekelti.
Imsiu – erdves pamiršiu.
Užtvenksiu tavo deltą.

Upės vejasi jūras.
Norėčiau jas išlyti.
Išverk akių veliūrą
lietum maža, mergyte.

Mergyte, mano maža,
norėčiau aš dar žaisti,
bet saulė nusidažo
jau kruvina pašvaiste.

Mergytės pievoj prausias.
Noriu ir aš rasoti.
Išmauksiu net neklausęs,
tavos rasos ąsotį.