dangun ne mums III

Ant balto kūno
nevalingai krito sruoga.
Tvirtovę apgulė
atsisegė saga.
Nematė, negirdėjo, jautė -
žvilgsniu pralaužti nepavyks,
užimsime jėga.

- - - - - - - - - - - - - - - - - -

Slepiami po knyga
jo pirštai drebėjo...
Stiklą sučiupus
nuslydo gomuriu kaitra.
Nepalengvėjo.