****

dyla padai ir kelnių kraštai
kyla  kaštai žiūrint į nemylinčios
senos paguodos vakarienės likučius
de profundis rėkaujant po langu

ištrauktas kuprius
į dienos šviesą seilėtą kreivą šypseną
nešasi  - bando dovanot
niekam nereikalingą pernokusią
senos turgaus bobos surinktą gėlių kolekciją
sutrikus seniai sielos erekcija
neleidžia ramiai nusisukus į sieną miegot
sapnuose
laimingas šokinėja kuprius šaligatvio kraštu
kairėj musė, tiesiai asfaltas, dešiniau durys
plačiau atvertos nei kur į dangų

kuproj, apdengtoj margaspalve sermėga
- pasakos apie pakaustytas pasagas
apie spausdinančią mašinėlę liepžiedžių
arbatą širšių pavogtą medų
nemiela gyvent kuproje
pasakoms
mieliau jos pavirstų  devyngalviu ar  kaliause

dyla dantys į išblukusią gyvenimo lėkštę