Tyki popietė apgaubė atokų kiemą. Maža mergaitė, pasidėjusi šalia lėlę, žaidė pagaliukais. Priėjo šuo.
- Koks glazus fuo! - apsidžiaugė mergaitė.
- Aš- šuo, o ne fuo, - piktai pasakė šuo.
- Fuo fuo! - šūkavo mažylė.
- Aš ne fuo!! - dar labiau įsiuto šuo.
- Gejas fuo... Ziūlėk, kokią lėlę tuliu, - mergaitė atkišo lėlę.
- Nereikia... - bandė prieštarauti lėlė, bet šuo griebė ją ir nusinešė kažkur.
Mergaitei liko pagaliukai.
Dar ir dabar kartais prisimenam lėlę ir funį.