mano dievas gyvena medyje.
Jo vardas iš vėjo gūsio nuspėjamas.
Niekada neparašytas ir neištartas,
net nepamanytas esant.
Mano maldos iš saulėtekio lengvumo,
iš aistros gyvenimui
ir ramybės prieš mirtį sudėtos,
paišant runas ant mėlyno kilimo.
Mano kelias į tolimą pasaką driekias
pro pievas gėlėtas
ir betoninio miško takus.
kas aš esu?