kad ir kaip toli nueičiau -
tu vis skambini, skambini
savo varpais iš paskos
o juk tavo varpinės bokštas
ne toks jau aukštas
kitąkart ir aš -
įsilipu į savo kaimo varpinę
ir skambinu, skambinu...
o tavasis bokštas vis tiek -
vos trys metrai
skaičiuojant nuo dangaus
taip triukšmaujam
o tu vis siūlai -
gal kavos? arbatos?
braškių? medaus?
aš tik purtau galvą -
nereikia man tų tavo vaisių...
dabar jau trečia valanda ryto
man vėlu, tau anksti...
o dar sako, kad mes panašūs