Nuvyto žiedas nuo laukimo
Nukrito žiedlapiai gelsvi
Negali niekas keist likimo
Ne vėjas užia patvory,
Ne aidas stepėje dejuoja,
Ne jūra skęsta dabarty
Tik žiedlapiai gelsvi lekioja
Šiaurinio vėjo nutraukti.
Tik štai patiko saulė, rūkas,
Ištirpo debesys migloj.
O mažas gelsvas pienės pūkas
Pranyko ateity kvailoj.
Aukštyn, žemyn... ir vėl iš naujo
Kartojasi keista lemtis
O pienės pūką spaudžiu saujoj
Ne jo, tai mano paslaptis.