Per sunkią vaikystę
iš sunkaus darbo išsiropštė
vyriškumas.
Juokas bundančio ryto
rūke užsimiršo.
Žaislai pasiliko per lietų
skaldytoms malkoms...
Tik kantrybė liko –
sukąstais dantim
vos pernešant skausmą
padėti broliams.
Suaugus, tuščią
širdį
tik randai saugo,
kad sugrįžus į vaikystę
atsimintum tėvo griežtą veidą,
surauktais antakiais tik ir
taikantį užklupti
ką negerai
darant.