Lietaus vasara. Lyja ir lyja
Lyg dangus būtų saulę pametęs
Ir į pilkšvą dausų karaliją
Šlapią mergą raudot parsivedęs.
Žiūri žemėn nuliūdę lelijos -
Nors žiupsnelį atseikėtų sausą
Ir paguodai ant žemės Marijos
Sustabdytų belyjančią gausą.
Lietumi prausias šarkos vagilės
Neišdžiūna juodi jų apsiaustai
Noksta prietėmy ąžuolo gilės
Žemuogyne, kuris neberausta
Na, o man šis lietus tarsi vynas
Įsigėręs į tvinkstantį kraują
Gausiai veši tarsi papartynas
Nors rasotom naktim iškylauja
Lietaus vasara. Ir tegul lyja.
Kokios migdančios naktys prieš rytą,
O ir spynos, drėgmėj surūdiję,
Nuo senų sielos velkių nukrito...