Išlikę

Galandamoj katedros akustikoj
Kristaus liūdesį lenkiškais žingsniais užpildo.
Siaurom balsėm džiugina,
plonu skardumu primena klaidas
ir trise viename užgieda,
kad aiškiau, kad tvirčiau iš savo nesutarimo pasijuoktų.
Raštuotom klostėm erdvę šukuoja ir krykštauja
Raudono vaiko ašarų lydimi.
Nerepetuotu “Hallelujah” drakoniškas arkas kartoja.
Kas žingsnį vis taip pat.
Ir nekalba apie skirtumus, - apie panašumus kalba