Sukas tarp girnų mano gyvenimas
miltai sijoti su ašakų deriniu
maišas iš lino suplyšęs per apačią
krenta grūdai blokuoti ir deginti
spragilais kulti, kapoti ir veliasi
krinta lašai iš dangaus lemiamai
lemia ar duona ar miltų gurvuolis
valgys su pienu, ar į pašarą pils
kur purviną šnipą nuleidusi kiaulė
viena akis mėlyna,
kita tik bluoznai ruda
valgys iš katilo su morkų nuojovom,
mano gyvenimo
gražiausius metus
sulipusius molinus
Girnos vis sukasi
mala gyvenimą
o gervės iš Vilniaus
suka ratą ir perisi
didelius kiaušinius savo lizduose
plunksnas mėto - lyg žiemos metas
sukūrys, pūkais nusėti delnai ir girnos