Debesims rasą išbarsčius
aplankė dvylika brolių.
Sparnais plačiais gainiodami
tirpstančius debesis,
pasaulio malonumais
kvepiantys,
jie kvietė
vėl patikėti pasaka.
Kai vėjas užsnūdo
rytui naktį viliojant
ant palangės parimęs,
išėjau basa tuo pačiu taku,
palikusi pėdsakus
grįžtantiems...