Kaip skrydis virš gegutės lizdo

Tuk tuk,
už lango tu -
gegute tupi - keistai žiūri.
Nei byrančios žvaigždės naktį,
nei vėjo malūnų kojos
nenubaido tavo atkaklumo,
nesulaužo ilgesingo žvilgsnių artumo.
Tik aš - neatveriu lango,
neįsileidžiu švelnumo.
Suki lizdelį
ant mano langelio,
tiki - čia tavojo
kelio pabaiga.
Per ilgas laukimas
suvirpantys kūnai
ir paskutinis skrydis -
virš lizdo...
Svaigaus kryčio gylis
praryja tavo kūną.
Tik vėjui paliktas lizdelis
ant mano palangės...