apie barzdą ir laiką

atėjo toks vyras
barzdotas
su šypsena
iki protinių dantų
pasižiūrėjo
akim tokiom
išsikydusiom
sako man: tiksi

taip ir nesupratau kam


nusikvatojo vyras
net utėlytės iš barzdos
pabiro
sako: ne kam, o kas
pasirodo
mano laikrodis
tiksi

apsidairiau
tris su puse
karto
nėra pas mane
jokio laikrodžio

liūdna
pagalvojau
jis girdi laiką
o aš ne

taip nusprendžiau
auginti barzdą
mat šypseną
iki protinių dantų
jau turiu