Gal būt sapnuoji laimę
o gal būt tik žiūri
į nemigos tamsias akis
kur niekad neturėta raudona spalva
pavirs į laužą ten sudegsim
Būna naktys
kai mintys brangesnės už miegą
kai guli, o kažkur tai gyvenimas bėga
sukas ratai ir kaista metalas
pučia vėjas ir rąžosi gemalas,
verkia vaikas ir keikias poetas,
kažkas maunas vestuvinį žiedą,
o kažkas užsitaiso granatsvaidį.
Būna naktys kaip trupantis tinkas
vėl tarp pirštų į smėlį pavirstantis
aš guliu kaip bėgikas prieš finišą griuvęs
kelyje į žvaigždes pas tave
ir jaučiu, kaip jau želia žolė po manim
aukštoje žolėje tavo veidas
pučia vėjas ir laukas banguoja
gulim mes įsikandę po smilgą
aš guliu ir pabusti nenoriu.