1.
kietas dangaus titnagas -
ašara nepratašysi
bežadis vėjo plienas -
daina neprakalbinsi
medžiai
lyg dzeuso kolonos
dangų remiančios -
neapkabinami
ir sėlina prie manęs
matau
minkštai dėliodama letenas
vienatvė
2.
vėjas
medžių viršūnėse
lėtą valsą šoka
debesys danguje
žemės veidą
kartoja
vandens paviršiumi
bangos
lyg undinės po pievą
bėgioja
o man
virš galvos
skleidžiasi
paukščių giesmėje
ramybė