ateityje visur turėtų šitaip būti –
daiktas, panašus į durų rankeną
nereikalingas taps, kaip vasarą rogutės
kaip durnių laivas, išmestas ant kranto
ar tuščios ko brangaus kišenės, šūkaujant gegutei
ištiesi plaštaką link keisto aparato
teks luktelėt minutę, tarkim, Vilniaus vidury
patikrins ar nesi koks svečias, mintantis karatais
ir pačios atsivers – ateityje be rankenų bus durys
be rankenų
galbūt, net ir į pačią ateitį.