Raganų puota

Nuodegulius nuo akių nusivalę,
kad geriau matytų,
ką padarė, kurta laužo liepsna,
raganavimo burtų apkabinta
šoko ji nakčiai - šventa.
Na ir kas,
kad priešo lietaus nugesinta -
numirė...
Pelenais išskrido ryto žadint,
ir raudonu aušros rūku
išgaravo raganų kerai.
Ant šluotų uodegas palikę
nuskrido, savo vaikus glamonėt,
po metų vėliai sugrįžę,
burtažodžiais bandys ugnį prikelt.
Dūmuose žemę dusint,
raudono vyno upėse skandint.