Rašyk
Eilės (74913)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10607)
Vaikams (2538)
Slam (50)
English (1151)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Bar bar, bar bar... ir vėl bar bar bar... tik dažniau ir stipriau...
    Nors nenorėdama, pabundu iš gilaus miego, tas barbėjimas išbaido sapnus ir  lyg kokia naktinė dvasia dingsta iš kambario, tiesiog išgaruoja, dar bandau ją pagauti, prisiminti ką sapnavau, bet kaip ir visi susapnuoti sapnai ryte pranyksta be pėdsako.
    Žvelgiu į kalendorių, į raudoną langelį ant skaičiaus, kuris kiekvieną dieną tvarkingai pajuda pirmyn ir neužilgo pasieks birželio pabaigą, o visgi dienos lekia beprotišku greičiu, atostogų kaip mat nebeliks. Tačiau mano mintis nutraukia tas įkyrus garsas. Maža to, kad išvaikė sapnus, trukdo ir mąstyti, na ir įžūlumas gi! Jau  suvokiu iš kur šis garsas ir net nenoriu žvilgtelt ir įsitikinti, kad esu šimtu procentu teisi, suprantat, mano kambaryje, kaip turbūt ir visuose normaliuose kambariuose yra langas, langas pro kurį galima pamatyti, kaip priešais esančiame balkone žiovauja kaimynas, o gal kaip orą skrodžia mažosios kregždutės, tačiau tai ką aš išvydau, tikrai manęs nenudžiugino, beje galiu teigti, kad vaizdas liejosi ir nieko aiškaus įžiūrėt net nebuvo įmanoma, tuo be abejonės galėjau apkaltinti LIETŲ. Taip, būtent, ankstyvą birželio rytą, tokį įžūlų ir triukšmingą. Žiūrėjau į jį tiesiai, tiesiai, į jo akis, kad nors kiek susigėstų, tačiau taip nebuvo, jis tik dar labiau parodydavo savo galią ir į langą tėkšdavo mažus lašiukus, greitai greitai, tarsi kokiose lenktynėse jie nuriedėdavo ant lauko palangės ir tesugebėdavo ištarti BAR ir tada langą okupuodavo nauja virtinė naujųjų padaužų. Vat štai tau, jei nori, sugebėk paprieštarauti! Kelias minutes dar stebėjau jį, lietų, pasiverčiantį mažais lašeliais ir lakstantį stogais ir palangėmis, namais ir balomis, kurie tarsi turėjo mažytes nematomas kojytes ir vis šnekėjo vieną ir tą patį bar bar bar...
    Įdienojus lietus nenurimo, tačiau į jų draugiją, tarsi įsitraukė ir žmones, greitu žingsniu einantys siauromis gatvelėmis, užsivilkę juodus paltus ar geltonas, raudonas striukes nebuvo labai draugiški, jie lašiukams atsukdavo savo gėlėtųjų, languotųjų ar vienspalvių skėčių veidus, kiti bėgdavo, lyg pamišę dangstydami galvas maišais ar rankinėmis.. Cha, nusijuokiu mintyse.
    - Skėčių ir lietaus kova, pirmas raundas, – tariu ironiškai.
    - Na, ne, - sakau.
    - Aš tikrai nenoriu tokios draugijos ir kovot nenoriu, taip taip, nesijuokit.
    Ir vėl bar bar...
    - Net nemanykit, gi sakau, kad neisiu!
    - Bar bar bar…
    - Negi nesugebat nieko daugiau pasakyt?
    - Bar bar bar…
    - Neisiu ir tikrai neketinu traukti savo naujojo skėčio, išmarginto egiptietiškais simboliais ir sparnuotąja Izide – viena populiariausiu senovės egiptiečių dievybių, ji net ant mano skėčio atrodo tokia didinga ir galinga, plačiai išskleidusi iš žalumo į raudonumą pereinančius sparnus, sėdinti ir ramiu žvilgsniu žvelgianti į tolį.
    - Bar bar bar…
    - Sakau, kad  dabar esu tvirtai pasiryžus kovot už vasarą be lietaus ir net negalvok, kad kišiu nosį iš namų!
    - Bar bar bar…
    - Turbūt tam lietui labai patinka mane erzinti.
    Na, jei taip, tai tada aš imsiuos kitų priemonių ir parašysiu laišką. Kam? Ogi lietui!
2004-07-03 15:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-03 18:16
Godly Miegalius
emm... keistai atrodė ta mintis, kaip pažiūrėti lietui į akis... ech... lietus ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą