Lagaminai rodos,
visi išplyšę,
nėra kur susidėti
atminties kukurūzų.
Ne ne ne,
tu neturi man skolinti
amžinybės popieriaus.
Ištiesų plaštakių
šiais metais regėjau
per mažai.
Vienadienės jos.
Šaltibarščiai atšals,
jei laiku nespėsiu į traukinį.
Ir minios banguoja
taip madingai apsitaisę,
į kurortus.
Ilga kelionė laukia.
Upeliai purvini
vis teka teka,
bėga ten kur vėjas
juos neša.
O žmonės,
nesąžiningai
mojuoja rankomis,
išmetę savo atliekas
į juos.
Man tai kas,
bet jie daugiau jau niekad
nebus švarūs.